Liberalai nepritaria lėšų gynybai paėmimui iš savivaldos, vienos grupės apmokestinimui
Vilnius, gegužės 18 d. (BNS). Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis nepritaria lėšų gynybos paėmimui iš savivaldos, neproporcingam finansinės naštos perkėlimui vienai visuomenės grupei.
Tokia pozicija pareikšta šeštadienį per partijos gynybos forumą, skirtą aptarti papildomo gynybos finansavimo šaltinius.
Finansų ministerija kaip vieną iš galimų krašto apsaugos finansavimo šaltinių yra pasiūliusi 150 mln. eurų paimti iš savivaldos perskirstant gyventojų pajamų mokestį.
„Ir nesąžininga, ir sumaišymas skirtingų kišenių“, – šeštadienį sakė Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Forume dalyvavę ekspertai taip pat ragino lėšų gynybai neieškoti savivaldoje, nes ši ir taip turi daug darbų atlikti.
„Neimkite iš savivaldos pinigų pirkti NASAMS, bet juos reikia įpareigoti įrengti slėptuves, ir tai bus prisidėjimas prie gynybos“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat tvirtino, kad negalima papildomo gynybos finansavimo perkelti vienai visuomenės grupei. Opozicijos atstovai, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pelno mokestį būtų galima didinti daugiau nei 1 procentiniu punktu, kaip siūlo valdantieji.
„Galėtume svarstyti 1 proc. pelno mokesčio, visa tai, kas išeina iš tų ribų, matyt, galėtų turėti atvirkštinį efektą“, – teigė liberalų lyderė.
Tarp liberalų svarstomų lėšų šaltinių – Gynybos fondo sukūrimas, skolinimasis (valstybės gynybos obligacijos), akcizų alkoholiui, tabakui ir kurui didinimas, valstybės valdomų įmonių turto peržiūrėjimas, kai kurių valstybės valdomų įmonių dalies akcijų pardavimas.
Taip pat skambėjo siūlymai atlikti valstybės biudžeto auditą ir atsisakyti perteklinių išlaidų, panaikinti kai kurias šventines dienas, pasinaudoti Inovacijų skatinimo fondo lėšomis.
Liberalų lyderė ragino partiją palaikyti iniciatyvą gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jos teigimu, šiuo strateginiu tikslu galėtų būti papildytas partijų pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl saugumo ir gynybos.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, pirmadienį Liberalų sąjūdžio taryba turėtų nubalsuoti dėl pagrindinių gynybos finansavimo principų.
Per forumą pabrėžta, kad iki 2030 metų papildomai reikia rasti 2,7 mlrd. eurų arba 450 mln. eurų per metus.
Šios lėšos būtinos divizijai kurti (oro gynybai ir tankams), Vokietijos brigados priėmimui, visuotinio šaukimo įgyvendinimui, aprūpinti rezervą modernia ginkluote, kontrmobilumo priemonėms.
Liberalas Seimo narys Raimundas Lopata atkreipė dėmesį, kad į minėtą sumą neįskaičiuoti dar 190 mln. eurų, skiriami kaip parama Ukrainai.
Šiuo metu finansavimas gynybai Lietuvoje siekia 2,75 proc. BVP, tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP. Dėl to ieškoma papildomų lėšų šaltinių krašto apsaugai.
Siekiant artimiausiais metais didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija kovą pateikė keturis galimus lėšų šaltinius. Tarp jų – didinti pridėtinės vertės, pelno mokesčius, atsisakyti dalies mokestinių lengvatų, mažinti savivaldybės skirtą gyventojų pajamų mokesčio dalį, skolintis.
Autorė Jūratė Skėrytė
[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Kaip tapti BNS vartotoju?
Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.
Naujienų srautas
Šeštadienis, gegužės 18
Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką - KOMENTARAS
Komentaras
Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.
Edward Lucas
2024-04-23
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo dauguma rinkėjų ir dauguma įstatymų leidėjų: didelį pagalbos Ukrainai paketą, kuris greičiausiai bus galutinai priimtas šią savaitę.
Žinoma, demokratija yra netvarkinga. Sunku įsivaizduoti politinę aklavietę ir taškų rinkimą Valstybės Dūmoje, keliantį tokius galvasopius Vladimirui Putinui. Rusija turi didžiulių vidaus problemų. Jos nenukreipia sprendimų priėmėjų dėmesio. Taip pat niekas negali įsivaizduoti, kad Kremlius su savo sąjungininkais ginčytųsi dėl naštos pasidalijimo. Rusijoje svarbus tik vienas dalykas: ką sako bosas. Ukrainiečiai kovoja ir žūsta už teisę į tokius pasirinkimus, kokius ką tik pademonstravo amerikiečiai: laisvę daryti klaidas ir jas taisyti.
Tačiau tos klaidos vis tiek pavojingos ir brangios. JAV politinė sistema yra smarkiai nukentėjusi dėl poliarizacijos ir dezinformacijos. Diskusijos Kongrese nebuvo blaivus konkuruojančių prioritetų įvertinimas augančių skolų sąlygomis. Jas buvo apnikęs pozavimas, absurdas ir dar blogiau. Joe Bideno administracija irgi padarė didelių klaidų, ypač susilaikydama nuo tokios karinės pagalbos, kokia sutrumpintų karą, skyrimo. Iš to kilo toks chaosas ir aklavietė, kokio nebuvo nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio. Tai visam laikui pakirto sąjungininkų pasitikėjimą Amerikos patikimumu – dešimtmečius kauptą turtą. Ir visa tai – prieš papildomą netikrumą dėl galimo Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią.
Europa irgi padarė klaidų. Tiesa, ji nuveikė daug (energetikos, pabėgėlių ir pagalbos klausimai). Tačiau to nepakanka. Jos dydis ir turtas leidžia jai padaryti daug daugiau. Sprendimai nedera su pakilia retorika. Jei sąjungininkės Europoje būtų padidinusios šaudmenų gamybą vos prasidėjus karui, Ukrainai dabar nestigtų sviedinių, ginklų ir kitos svarbios ginkluotės. Amerikiečiai pagrįstai jaučia nuoskaudą dėl savo sąjungininkų Europoje trūkumų Ukrainos ir kitais klausimais.
Iš to pelnosi Putino režimas. Kol Vakarai atidėliojo ir išsisukinėjo, Rusija sėkmingai perėjo prie karo ekonomikos. Kremlius apeina sankcijas. Jis sustiprino savo valdžią. Užmezgė naujų tarptautinių ryšių su Šiaurės Korėja bei Kinija. Rusų generolai pasimokė iš savo pirminių tragiškų karinių klaidų ir išvystė naujų taktikų, pavyzdžiui, kvailą, bet efektyvią „sklandančių bombų“, kurios dabar smogia Ukrainos gynybai, taktiką.
Ukraina savo ruožtu moka už kitų padarytas klaidas. Daugybė jos geriausių karių be reikalo atidavė savo gyvybę, nes stigo reikalingų ginklų ir įrangos. Būsimiems puolimams trukdys karių stygius. Nuolankus dėkingumas nepatikimiems draugams gadina nervus.
Pastaruosius dvejus metus ukrainiečiai narsiai pirko Vakarams laiką. Atėjo metas pabusti. Metas kurti planus ir priimti sudėtingus sprendimus. Deja, daug to laiko buvo iššvaistyta.
Politinis proveržis Vašingtone užkirto kelią pralaimėjimui ir leido vėl įsivaizduoti pergalę. Kas nutiks vėliau, priklauso nuo to, ar amerikiečiai bei europiečiai pasimokys iš klaidų, ar darys jų dar daugiau. Ar per šią vasarą Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, pavyzdžiui, bus susitarta dėl Ukrainos kelio narystės link? Ar Aljanso narės detalizuos Vilniuje sutartus gynybos planus? Ar jos aprūpins Ukrainą tolimojo nuotolio tiksliųjų smūgių ginklais, galinčiais sutrikdyti ne tik Rusijos puolimą, bet ir jos gynybą? Ar dabar sąjungininkai konfiskuos Rusijos užsienio turtą? Ar jie nutrauks verslo santykius su Rusija? Ar jie pradės aiškiai įvardyti savo karo tikslus? Trumpai tariant: ar dabar mes rimtai nusiteikę? Nuo šio klausimo priklauso ne tik Ukrainos, bet ir viso pasaulio likimas.
----------
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.